nu da.

na, praėjus keletui dienų, dabar galiu normaliai pažvelgt į savaitgalio įvykius;]

visų pirma, buvo ganėtinai geros varžybos technikos atžvilgiu: apart keletą kartų nukritusios ir vienąkart trūkusios grandinės (ir tai per spyną), didesnių nesklandumų išvengta;
nepaisant incidentų ir padangų bučiavimo, riešui lyg ir nepakenkiau labiau (nepalyginsi su tuo, kas dėjos Raguvoj);
o dabar smagiausia dalis: po ilgų dvejonių ir minkymosi, buvau prieš savo valią įrašytas vėl į dalyvių sąrašą ir priverstas dalyvauti vėl varžybose, tik šįkart kur kas sėkmingiau. nepaisant graudžios kvalifikacijos su du iš trijų ratų bučiuotom padangom, sugebėjau su turbūt didžiausiu kartingu-lavonu, buvusiu trasoje, praeit į A važiavimą, kas jau man iš vis, kaip antrąkart dalyvavusiam varžybose, buvo aukščiau visko. Galiausiai, A važiavime dar sugebėjau atvažiuoti ne paskutinis net ir po incidento ir priverstinio padangų bučiavimo, kas vėlgi man buvo labai maloni staigmena. o galiausiai pagardinimui, jei teisėjai nuspręstų incidento kaltininką nubausti dviejų pozicijų praradimu, atsidurčiau varžybų top10-uke ;]

pradedu mąstyti... gal kitąmet rimtai pradėt važinėt nuo sezono pradžios?;]

pagaliau

Na ką, smagu, kad po truputį, kad ir lėtai, bet ateina gražus ruduo. nors ir nuotaikas ne visada atneša linksmas, bet nieko, kartais reikia. be sustojimo groja ambient praktiškai, neatsimenu kada rimčiau klausiaus kažko trankesnio. matyt, tai ir atneša kažkokią ramybę tau į dušią, jauties ramesnis, nekyla tiek daug noro pasiųst visus ant trijų raidžių..

Vakar čia taip tyčiom/netyčiom gavosi, kad vyko nedidelis pasisėdėjimas iki išnaktų. ir dabar ryte tesupratau, ko man ir reikėjo: pasisėdėt su žmonėm, pailsėt nuo pasaulio, tiesiog linksmai pabūt. už tai jiems ir didelis dėkui.

Dar be galo gera vėl grįžt į piešimą po mėnesio pertraukos, stengiantis pakilti laipteliu į viršų savo grūščiko karjeroj. arta buvo tiek, kad maža tikrai nepasirodė. užtat dabar dvigubas džiaugsmas vėl porąkart per savaitę pasėdėti ramiai, be įtampos ir dėl savęs papaišyti. Vėl griebiau fotiką, atgijo noras fiksuoti viską, kas vyksta aplinkui. žiūrėsim, kas iš viso to išėjo...

O dabar tenka kibti vėl į darbus, nes kitaip, liaudiškai tariant, pavasarį bus pyzė.

Air - Alone In Kyoto
Bonobo - Terrapin
Incubus - Aqueous Transmission

normaliai viska

Kažkaip tais šiandien išėjo, kad visą dieną sėdėjau namie su apynormalia nuotaika, payoutubinau, pasiklausiau muzikos, kurią jau buvau gerokai primiršęs... radau įmestą šių metų mokytojų dienos video, kažkaip pažiūrėjau... blin, taip pagalvojus, šie metai turbūt buvo pirmieji, kai po tam tikro laiko, jie atrodo gerai praleisti mokykloj ;) kad nepersidirbom, tai tikrai, dar visi užprikolinimai, šimtadieniai ir t.t., tiesiog marios gerai praleisto laiko ;) ir iš vis, nuo rudens tai turbūt buvo pirmi metai, kai kažkaip geriau, lengviau praslinko, be tokių didelių parkių... o_O

gal vis dėlto kartais gyvenimas ir eina geryn? :)

Piana

Kai vakarėjanti saulė raudonais atspalviais dažo žemę, o winampe groja pasakiška lopšinė...

Pasijunti, lyg būtum su angelais, o muzika tarytum aptraukia tave melancholija...

Piana - Something Is Lost

na ką, po trijų dienų bplaškymosi po Lenkiją, vėl esu namie. nuovargis begalinis, nuotaikos nebuvimas taip pat visiškas. atsargiai važiuokite į Lenkiją.

chillin'n'cruisin'n'that's what I'm doin'..

nu ką, su atėjusia vasara truputį galima ir atsipalaiduoti nuo visų stresų, truputį pailsėti. kažkaip iškart lyg ranka nukirsta, pasikeitė ir grojama muzika o_O labai "pasinešiau" an' visokių žmonių išmislų kaip chillout, easy listening stilių... vėl playlist'e pagrinde Cafe Del Mar rinkinukai ;) o dar ir neseniai išėjęs jo "Vol 14" rinkinys iš vis man pasakiškas ;] rekomenduojamas visiems, kas mėgsta retkarčiais ramiai pasėdėt ir pasiklausyt tokios atpalaiduojančios muzikos. Tikiuosi, kad ir ką nors užkabins, gal viską susirinks ;)

tai tiek linksmumų, o dabar gal kam reikia pa-pigiai ką nord AutoCAD'u nubraižyt?O_o pinigai papildomi praverstų :))

įsitikinau prieš ~5-6 metus. galvojau, kad tuo viskas ir baigsis, pats laižysiuos žaizdas, gyvenimas šauniai plauks toliau... šiandien. įsitikinau. darkart. bjauriai. kad supista mūsų visuomenė, dauguma nesugeba mąstyt apie nieką kitą, apart savęs. nors ir ne pats išgyvenęs, bet kai viskas, kas vyko prieš tiek metų, atgyja, tikrai supranti, o ir jausmas pasišlykštėtinas.

norintys tik pafloodint ar eilinį smailą kaip ne kurie numest galit išsitrint galvas ir pyzdint iš kur atėję