Ne Mūsų Kojoms šita Žemė. Ne Mūsų Sieloms ir Dangus.
debesys uždengė dangų
sakalu išlėkė vėjas
medžiai nešę ant rankų
varpais nuskambėjusias dienas
ant stalo duona ir peilis
veiduose naktys bemiegės
mūsų sparnuotos svajonės
virto šešėliais
ilgą laiką lauk nelaukęs
ilgą laiką šauk nešaukęs
kai krito šešėlis ant mūsų galvų
veiduos it kometos bemiegių naktų
sulaukėme ženklo langus užkalt
kryžium, kryžium!
kažkaip... pasidaro taip koktu, taip šlyktšu, akd net nebematai tos kasdienės saulės dangaus skliaute, prasmės stumtis tolyn. nieko nebesinori. gitara dulka kampe dėl dviejų priežasčių: negaliu grot dėl fizinių; nenoriu grot dėl psichologinų priežasčių. nebematai niekame prasmės, nebejauti jokio postūmio irtis, kapanotis toliau.
rytas kviečia gerti arbatos,
vakaras - degtinės metas
saulė liūdnoji sesuo tuokias,
virtuvėj vienatvė juokias
cha cha
noris vilku kaukt
noris būt linksmam
ir nesuprantu
ko taip liūdna man
pieštukas nejudintas jau daugiau nei trys mėnesiai. dėl vienos priežasties: vėl, nėra nuotaikos piešti, bandyti kažko išmokti.
Ir kaip gražiai pražydo žvaigždės
Subangavo geltonų aguonų laukai
Basų angelų nuaidėjo giesmės
Suvirpėjo širdis, suplasnojo sparnai..
o kur manasis suplasnojimas? niekaip nepavyksta jo rasti. iki-ugdyminė įstaiga - namai - pc - tabakas - namai - lova - iki-ugdyminė įstaiga. varo iš proto.
vėl palūžau. neatsilaikiau pagundai lėtai žudyti save su smilkstančiom lazdelėm.
nekrofiliškos šviesos nušviečia
tas rankas, kurios tave liečia
kaip mėnuo šaltas liežuvis
tai, mergele, nukryžmintos žuvys
išprotėjusio žvilgsnio klejonės
niekada nesvajotos svajonės
kur kiekvienas ras savo kalnus
apsidarai. aplink daug, labai daug apgaulės, melo ir egocentriškumo. matyt tokie jau esam. visąlaik visi galvojam tik apie save, nors ir apsimetam, jog stengiamės dėl kitų.
Naktis mūsų daktaras,
Mes jos pacientai
Nakties langas atviras,
Gulk ir miegok
gulk, pamiegok, nusiramink, juk tau viskas gerai, taip? nėra dėl ko nervintis, nėra ko vargti. pailsėk. mažų mažiausiai apgailėtina

